Naujienų archyvas


2015 m. visa drebanti, bet pasitikinti savimi lipu ant scenos pasiimti diplomo, o kaip dar atsiminti repetuotą kalbą? Tą dieną supratau, kad naujas etapas prasideada jau dabar, tad ilgai nelaukiau. Po kelių dienų susikroviau lagaminą ir iškeliavau gyventi į Maltą. Ten neturėjau nieko, nei draugų, nei kur gyventi, nei darbo, o ir finansai buvo ypač riboti, bet gavau išsvajotą laisvę, kurią visą savo gyvenimą laikiau utopija, kalno viršūne, kurios kaip koks Sizifas niekada nepasieksiu. Juk mokslai, darbas, šeima, mirtis, taip? Bet kai supratau, kad mano gyvenimas bus kitoks, kai supratau, kad turiu milžinišką pasirinkimo teisę, pasijutau laisva, pajutau apčiuopusi sėkmę. Tada supratau, kad turiu priklausomybę, kuri neatima laisvės, o kaip tik man ją duoda. Be kelionių, kaip be oro. Kurį laiką užsibuvusi namuose, rodosi, neriuosi pati iš savo odos, nebegaliu gyventi be iššūkių, be situacijų, kai ant kupros nešuosi visus savo namus, jau temsta, o aš dar nežinau, kur miegosiu. Bet tik būdama tokiose situacijose jaučiuosi kaip niekad gyva. Po nuotykių saloje kaip išprotėjusi pirkau bilietus į Angliją, Olandiją, Vokietiją... Bet jau Maltoje žinojau, kad manęs laukia Pietų Amerika. Draugai argentiniečiai padėjo rasti darbą Urugvajuje, tad už paskutinius uždirbtus pinigus nusipirkau bilietą į kitą pasaulio galą. Lygiai devyni mėnesiai blaškymosi po itin svetimą žemyną mane išmokė to, ko negaliu perteikti jokiais žodžiais, kad ir kaip mėginčiau... Šio gyvenimo etapo nekeisčiau į jokią kitą sėkmę. Daug išmokau pati apie save, apie kitus, apie gyvenimą, santykius ir jausmus. Tiesą sakant buvo daug nesėkmių, beprotiškai daug klaidų, tačiau tik taip galėjau išmokti pamokas, tik taip galėjau suprasti, kas esu ir ko noriu, ko noriu aš, o ne visuomenė.

Žinau, kad ramus gyvenimas man nesuteiktų visavertiškumo jausmo, žinau, kad darbas, kurį greit išmoksiu, man taip pat greit ir atsibos, o kankintis iš nuobodulio aš nemėgstu. Esu laiminga, nes daug svajoju, priimu daug sprendimų, daug klystu, labai tikiu ir daug noriu. Mano akys žybsi, nes nesiskundžiu, nes ieškau teigiamos pusės pačioje absurdiškiausioje situacijoje, kodėl liūdėti, jeigu gali džiaugtis? Kodėl mes paprastas situacijas paverčiame sudėtingomis? Milijono dar neuždirbau, bet tokią laimę, kokią patiriu aš, ne kiekvienas milijonierius sugeba nusipirkti. Mano sėkmės bilietas buvo Vilniaus verslo kolegija, džiaugiuosi neišmainiusi jos į universitetą.

 

Vokietija- Berlyna (Tiago Goncalves nuotr.) 2015m.

 

Druskos dykuma- Bolivija

Coroico- Bolivija

Cabo Polonio- Urugvajus.  (Inesa Trušaitė nuotr.)

  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
Kitas Buvęs