Naujienų archyvas


Šaltinis: kurstoti.lt

Kokių specialistų trūksta šiandien, išsiaiškinti nesunku, tačiau studijoms aukštojoje mokykloje besiruošiantiems labiau rūpėti turėtų ne tai, ko labiausiai reikia šiandien, o tai, ko labiausiai reikės po kelių ar net keliolikos metų. Specialistų teigimu, ateityje daugiausiai darbų bus siūloma verslo profesionalams, transporto specialistams, sparčiai augs ir IT specialistų paklausa.

Neblėstantis dėmesys anglų kalbai

Užsienio kalbų mokėjimas laikomas vienu svarbiausių prioritetų visoje ES. Europos Komisijos švietimo ir kultūros generalinio direktorato užsakymu atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad Europos bendrovės vis dar praranda galimybes sudaryti sandorius dėl kalbos ir kultūros barjerų. Todėl iš savo darbuotojų jos vis dažniau reikalauja mokėti laisvai bendrauti bent keliomis kalbomis, o lietuvių pamėgta anglų kalba iš privalumo jau tapo būtinybe.

„Nors daugelis aukštųjų mokyklų mažina užsienio kalbų mokymuisi skirtų valandų skaičių iki minimumo – vos keleto, o neretai ir vos vieno semestro, mes, suprasdami augantį kalbų mokėjimo poreikį, savo studentus skatiname mokytis užsienio kalbų. Be to, suprantame, jog vien mokėti kalbą jau nebepakanka, būtini ir kiti gebėjimai“, – vardina Vilniaus verslo kolegijos direktorė Jolanta Skirgailė.

Pavyzdžiui, Anglų kalbą naujosioms medijoms pasirinkusiems kolegijos studentams be intensyvaus anglų kalbos kūrybinio rašymo ir kalbėjimo kurso, yra dėstoma ir reklamos psichologija, vartotojų elgsenos ir rinkodaros disciplinos. Be to, studentai išmoksta naudotis pagrindiniais IT įrankiais.

„Kolegijoje įgytos anglų kalbos žinios ir komunikaciniai įgūdžiai, „Erasmus“ studentų mainų programos dėka įgytas pasitikėjimas savo jėgomis bei gautos geros rekomendacijos, nuoširdžiai tikiu, kad padėjo man gauti darbą, apie kurį visuomet galvodavau“, – džiaugiasi kolegijoje Taikomosios anglų kalbos studijas baigęs Simonas Valionis, šiuo metu dirbantis tarptautinių projektų koordinatoriumi.

Nors anglų kalbą mokyklose renkasi beveik 90 proc. moksleivių, abiturientai dažniausiai užsienio kalbos nemoka taip gerai, kad galėtų ją vartoti darbe. Todėl pasirinkę Taikomosios anglų kalbos studijas, tobulina savo bendrinės anglų kalbos įgūdžius, mokosi verslo ir dalykinės anglų kalbos, tarpkultūrinės komunikacijos, taip pat išmoksta versti dalykinius tekstus, plečia specialybės žodyną.

Pranašumas – netradicinės kalbos

Pastaraisiais metais išpopuliarėjo ispanų kalba. Ją kaip antrąją užsienio kalbą renkasi vis daugiau kolegijos studentų, tačiau darbdaviai vis dažniau ieško specialistų, turinčių gerus skandinavų, rusų arba kinų kalbų pagrindus. Tokiu būdu norima parengti verslo specialistus, kurie galėtų dar sėkmingiau konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

„Mokytis kinų ir švedų kalbų studentams pasiūlėme atsižvelgdami į pokyčius globaliose rinkose ir žvelgdami ne tik į šiandieną, bet ir tai, kas bus po dešimtmečio. Švedų kalba taptų dideliu privalumu mūsų parengtiems specialistams įsidarbinant Baltijos jūros regione veiklą vystančiose bendrovėse, o kinų kalba, kaip rodo tyrimai, jau po dešimtmečio gali tapti antrąja pagrindine verslo kalba pasaulyje“, – sako J. Skirgailė.

Kinų ir švedų kalbos ypač aktualios Vilniaus verslo kolegijos studijų programas – Taikomąją anglų kalbą, Svetingumo ir renginių industriją ar Transporto verslo vadybą – besirenkantiems studentams.

Transporto specialistas yra poliglotas, puikiai išmanantis transporto specifiką. Transporto verslas itin sparčiai augantis sektorius, kurio ryšiai nusidriekę per visą pasaulį. Lietuvos transporto sektorius turi daug kontaktų su Skandinavijos rinka, o krovinių srautas iš Kinijos vis auga, tad užsienio kalbų mokėjimas yra didžiulis privalumas.

Šviesi ateitis piešiama IT specialistams

2011 m. asociacija „Infobalt“ atliko IT specialistų pasiūlos–paklausos iki 2020 metų Lietuvoje tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad IT specialistų poreikis augs kur kas sparčiau nei pasiūla. Prognozuojama, kad per 2014-2016 metus Lietuvos aukštosios mokyklos parengs apie 3200 naujų IT specialistų, kai šalyje veikiančios ir IT specialistams darbo vietas kuriančios įmonės planuoja sparčiai didinti šios srities darbuotojų skaičių.

 „IT specialistai ir toliau išliks viena paklausiausių profesijų, o jų stygius, prognozuojama, sukels įtampą darbo rinkoje. Siekdami prisidėti prie šios srities profesionalų rengimo, siūlome studentams rinktis iš keleto pažangiausių profesijų: Medijų ir kompiuterinių žaidimų bei Programavimo ir IT“, – sako Vilniaus verslo kolegijos IT katedros vedėja Violeta Jadzgevičienė.

Į Lietuvą atėjusios didžiosios užsienio kompanijos sukūrė nemažai naujų darbo vietų, jas žada kurti ir artimiausiu metu.  Pasaulinės IT paslaugų bendrovės CSC, IBM Lietuva, „Western Union“, „CallCredit“ kartu jau įdarbino per 1000 specialistų. Šios įmonės, taip pat ir Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų SEB, „Swedbank“, „Danske bank“ IT paslaugų centrai yra paskelbę planus ateityje ženkliai didinti darbuotojų skaičių, o Norvegijos „Visma“ siekia per kelerius metus įdarbinti 300–500 programuotojų. Vien „Barclays“ technologijų centras jau įdarbino daugiau nei 1000 naujų darbuotojų, tarp jų yra ir buvusių kolegijos studentų.

„Galiu rekomenduoti kolegiją savo draugams, nes esu garantuotas dėl kolegijos teikiamos puikios studijų kokybės, išskirtinio dėmesio jos studentams, puikių dėstytojų kompetencijų, gerų mokymosi sąlygų“, – teigia „Barclays“ centre dirbantis Evaldas Mikelionis.

Atsisakoma standartinio ugdymo

Siekdama rengti aukščiausio lygio specialistus, kurių stygiumi nuolat skundžiasi darbdaviai, Vilniaus verslo kolegija viena pirmųjų ėmėsi koreguoti mokymo metodus. Pasak kolegijos direktorės, viena populiariausių kolegijos studijų programų – Verslo vadyba ir marketingas – šiemet buvo atnaujinta pagal pasaulyje populiarų studijų mentorystės (peer-to-peer) modelį. Dalis studijų laiko yra skiriama įgyvendinti komandiniams darbo projektams, kuriuos studentams pateikia verslo įmonės.


Vilniaus verslo kolegija studentams garantuoja ne tik aukštą mokslo kokybę, bet ir šiuolaikišką, modernią mokymosi aplinką.

„Toks studijų modelis leidžia studentui dalyvauti versle, o verslui – mokymo procese. Verslo vadyba – tai praktinis mokslas, todėl svarbu, kad dėstymas nebūtų auditorinis, bet leistų studentui susidurti su realiomis verslo situacijomis. Studijų programoje numatytos paskaitos, apimančios įvairias verslo vadybos sritis, taip pat ir praktinės užduotys, kurias spręsti tenka patiems studentams,“– pasakoja J. Skirgailė.

Toks studijų modelis – naujovė kolegijų rinkoje. Sudarius Vilniaus verslo kolegijos studentams sąlygas pažinti verslą iš vidaus, tikimasi pagerinti studijų kokybę ir suteikti daugiau pranašumų bei galimybių jiems įsidarbinti. Kaip rodo tarptautinė praktika, specialistų, baigusiųjų studijas pagal mentorystės modelį, įsidarbinimas – šimtaprocentinis.

 

  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
  • kolegija.lt
Kitas Buvęs